Situacija

1. Profesinio mokymo įstaigos yra viešosios įstaigos, kurių vienas iš dalininkų yra ministerija. Dalininkų susirinkimuose atstovauti ministeriją paskiriami ministerijos specialistai (valstybės tarnautojai).
2. Ministerija turi pavaldžių įstaigų, kurių teisinė forma – viešoji įstaiga. Atstovauti ministerijai dalininkų susirinkime skiriami ministerijos darbuotojai. Galimi atvejai, kai toks darbuotojas, atlikdamas valstybės tarnautojo pareigas ministerijoje, turi spręsti klausimus, susijusius su ministerijai pavaldžia įstaiga, kurioje jis yra kolegialaus valdymo organo narys (pvz., darbuotojų pareigybių derinimas, pedagogų atestacijos programų derinimas ir pan.).

1. Ar paskirti (deleguoti) ministerijos specialistai, atstovaujantys ministerijai dalininko susirinkimuose, pagal Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra laikomi asmenimis, turinčiais juridinio asmens dalyvio teises?
2. Ar atlikdamas valstybės tarnautojo pareigas ministerijoje darbuotojas privalo nusišalinti nuo klausimų, susijusių su ministerijai pavaldžios įstaigos, kurioje jis yra ministerijos deleguotas kolegialaus valdymo organo narys?

Teisinės nuostatos ir teismo praktika

1. Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 12 straipsnio1 dalies 2 punkte nurodyta, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo neturi teisės atstovauti valstybei ar savivaldybei arba institucijai ar įstaigai <…> tvarkydamas reikalus su juridiniais asmenimis, kuriuose jis ar jam artimi asmenys turi daugiau kaip 10 procentų akcijų ar kitų juridinio asmens dalyvio teisių kitų teisinių formų juridiniuose asmenyse.

Ši Įstatymo nuostata, Komisijos nuomone yra taikoma valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims, kurie, eidami pareigas, pageidauja tvarkyti reikalus su juridiniais asmenimis, kuriuose jie patys (arba jiems artimi asmenys) kaip fiziniai asmenys turi juridinio asmens dalyvio teisių. Šio draudimo tikslas – eliminuoti galimybę valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims atstovaujant valstybei dalyvauti sprendimų, susijusių su jų (ar jiems artimų asmenų) privačiais interesais, rengime, svarstyme ar priėmime.

2. Interesų konfliktu laikoma situacija, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Taigi Įstatymas interesų konfliktą vienareikšmiškai sieja su galimybe einant pareigas valstybinėje tarnyboje priimti sprendimus, kuriems daro įtaką ar kurie yra sietini su asmeniniais (privačiais) interesais.

Pripažįstant, kad valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens veiklai daro įtaką interesų konfliktas, kiekvienu atveju būtina aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kokios faktinės aplinkybės patvirtina buvus konkretų asmens turtinį ar neturtinį suinteresuotumą. Šių aplinkybių vertinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, nerealiomis ar mažai tikėtinomis hipotetinėmis išvadomis ir spėliojimais apie valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens galbūt buvusį ar ateityje būsiantį suinteresuotumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1009/2014).

Taigi, interesų konfliktas turi būti aiškiai ir tiesiogiai susijęs su asmens ar jam artimo asmens turtiniu ar neturtiniu suinteresuotumu priimant sprendimus.

Vertinimas

Įstatymo nuostata, draudžianti valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims, kurie, eidami pareigas, pageidauja tvarkyti reikalus su juridiniais asmenimis, kuriuose jie, kaip fiziniai asmenys turi juridinio asmens dalyvio teisių, netaikoma į tokius juridinius asmenis deleguotiems (paskirtiems) valstybės tarnautojams. Deleguotų tarnybinių pareigų atlikimas pateiktomis aplinkybėmis, nėra vertinamas kaip juridinio asmens dalyvio teisių įgijimas, Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų prasme. Juridines teises šiuo atveju įgyja (turi) ne deleguoti valstybinės tarnautojai o juos delegavusi valstybės institucija.

Komisijos nuomone, Įstatymo nuostatų požiūriu, bet kokios papildomos deleguotos ministerijos darbuotojo pareigos ar funkcijos negali būti iš anksto vertinamos kaip savaime keliančios interesų konfliktą.

Kai valstybės tarnautojas ministerijos yra deleguojamas į jai pavaldžios įstaigos kolegialų valdymo organą, jis jame vykdo deleguotas tarnybinės ministerijos kontrolės (kuravimo) funkcijas pavaldžios institucijos atžvilgiu. Todėl tokio valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens deleguota veikla kolegialiame pavaldžios institucijos valdymo organe nariu, kartu ir ministerijoje, dalyvaujant sprendimų, susijusių su šia institucija, rengime, svarstyme ar priėmime (jei tie sprendimai nėra tiesiogiai susiję su valstybinėje tarnyboje dirbančios asmens ar jam artimų asmenų asmeniniu turtiniu ar neturtiniu suinteresuotumu), nėra vertintina kaip interesų konfliktas.

Atsakymas

1. Valstybės tarnautojams, deleguotiems atstovauti ministerijai dalininko susirinkimuose, Įstatymo 12 straipsnio1 dalies 2 punkte nustatytas draudimas netaikomas.
2. Valstybės tarnautojui, kuris yra deleguotas pavaldžios institucijos valdymo organo nariu, dalyvaujant ministerijoje sprendimų, susijusių su šia institucija, rengime, svarstyme ar priėmime:
2.1. pagal Jūsų pateiktus duomenis interesų konflikto situacija nekyla, kai tarnautojas sprendžia klausimus, kurie susiję su juridiniu asmeniu, kurio valdymo organe jis atlieka savo tarnybines funkcijas;
2.2. rekomenduojame nusišalinti tik tuomet, kai minėtieji sprendimai tiesiogiai susiję su paties tarnautojo ar jam artimų asmenų asmeniniu turtiniu ar neturtiniu suinteresuotumu (pvz. paties darbu (jo rezultatų vertinimu) juridinio asmens valdymo organe).

Pabrėžiame, kad jokie teisės aktai nesuteikia VTEK įgaliojimų oficialiai aiškinti įstatymų nuostatų, todėl čia išdėstyta tik VTEK nuomonė, kuri negali būti vertinama kaip oficialus įstatymų aiškinimas.

Jei radote klaidą mūsų puslapyje, būtume dėkingi, jog praneštumėte mums: gintare@vtek.lt