Situacija

Nurodote, kad yra atliktas tarnybinis patikrinimas ir nustatyta, kad vadovaujančias pareigas atliekantis pareigūnas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktus, tačiau atsižvelgiant į pareigūną charakterizuojančią medžiagą tarnybinė nuobauda nebuvo paskirta. Išvada patvirtinta įstaigos vadovo rezoliucija, įsakymas nebuvo parengtas, nes nebuvo skirta nuobauda.

1. Ar analizuojamoje situacijoje pareigūnui taikomos Įstatymo 23 straipsnio 3 dalies nuostatos?
2. Ar tarnybinio patikrinimo išvada gali būti vertinama kaip teisės aktų nustatyta tvarka pažeidimo pripažinimas?
3. Nuo kada analizuojamoje situacijoje skaičiuojamas Įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nustatytas 1 metų terminas?

Įstatymo nuostatos

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad jokie teisės aktai nesuteikia VTEK įgaliojimų oficialiai aiškinti įstatymų nuostatų, todėl šiame rašte išdėstyta tik VTEK nuomonė, kuri negali būti vertinama kaip oficialus įstatymų aiškinimas.

Pažymėtina, kad vadovaujantis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – VTEKĮ) 17 straipsnio 1 dalies 9 punktu bei 24 straipsnio 2 dalimi VTEK įgaliota teikti nuomonę (konsultaciją) tik Įstatymo įgyvendinimo ir taikymo klausimais, tuo tarpu tyrimas buvo atliktas kaip tarnybinis patikrinimas , o šių procedūrų Įstatymo nuostatos nereglamentuoja.

Įstatymo 22 straipsnio (reglamentuojančio Įstatymo kontrolės subjektus ir jų veiksmus) 4 dalis nustato, kad institucijoje arba įstaigoje tyrimas dėl galimo deklaruojančio asmens padaryto šio įstatymo nuostatų pažeidimo atliekamas VTEKĮ nustatyta tvarka. Minėta norma yra blanketinė, nurodanti, kad tyrimas vykdomas vadovaujantis teisės normomis, kurios yra VTEKĮ.

VTEKĮ 24 straipsnio 2 dalis nustato, jog valstybės tarnautojų galimas Įstatymo pažeidimas institucijoje ar įstaigoje tiriamas teisės aktų nustatyta tvarka kaip tarnybinis nusižengimas.

Sistemiškai vertinant paminėtas Įstatymo ir VTEKĮ nuostatas manytina, jog pastarojo įstatymo nuostatos imperatyviai nustato, kad esant situacijai, kai galimą Įstatymo nuostatų pažeidimą padaro valstybės tarnautojas (pareigūnas), jo atžvilgiu tyrimas dėl minėtų nuostatų pažeidimo yra atliekamas kaip tarnybinis nusižengimas.

Tyrimo atlikimas, šiuo atveju, turėtų apimti visas teisenos stadijas – pradėjimą, vykdymą, užbaigimą, procesinių garantijų taikymą, terminų skaičiavimą, sprendimų priėmimą ir pan.

Minėtasis reguliavimas reiškia, kad nustačius, jog pareigūno veiksmuose nors ir nėra tarnybinio nusižengimo sudėties, tačiau yra pagrindas pradėti tyrimą dėl pareigūno elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms, įstaiga, vadovaudamasi tarnybinio nusižengimo tyrimą reglamentuojančiais tesės aktais, atlieka tyrimą dėl deklaruojančio asmens galimo Įstatymo nuostatų pažeidimo.

Įstatymo 23 straipsnio 3 dalis nustato, kad deklaruojantys asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti pažeidusiais kitus, negu nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, šio įstatymo reikalavimus, vienus metus nuo tokio sprendimo priėmimo dienos negali būti skatinami, priimami, perkeliami, skiriami ar renkami į lygiavertes ar aukštesnes pareigas institucijoje ir įstaigoje arba įstaigų sistemoje, kurioje jie dirba.

Komisijos atsakymas

Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nustatytos pasekmės (sankcijos) yra taikomos, kai deklaruojantis asmuo teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstamas pažeidusiu Įstatymo reikalavimus.

Pažymėtina, kad minėta Įstatymo norma nenumato imperatyvo, jog jame nustatytos sankcijos (pasekmės) yra taikomos tik tada, kai asmeniui yra konstatuojamas tarnybinis pažeidimas ir skiriama tarnybinė nuobauda.

Komisijos vertinimu, jeigu tarnybinio patikrinimo išvadoje yra konstatuojama, kad pareigūnas pažeidė atitinkamus Įstatymo straipsnius, t. y. pripažįstamas pažeidusiu Įstatymo reikalavimus, tokiais atvejais jam yra taikoma Įstatymo 23 straipsnyje nustatyta atsakomybė nepriklausomai nuo to, ar yra skiriama tarnybinė nuobauda.

Komisijos nuomone, tokiais atvejais tarnybinio patikrinimo išvada (kuri yra patvirtinta įstaigos vadovo rezoliucija) turėtų būti vertinama kaip Įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje minimas sprendimas, nuo kurio priėmimo (t. y. rezoliucijos ant išvados uždėjimo) skaičiuojamas šioje normoje nustatytas vienerių metų atsakomybės galiojimo terminas.