1. Viešojo sektoriaus organizacija (toliau – Organizacija) pateikė Komisijai prašymą papildyti Organizacijos darbuotojų, privalančių deklaruoti privačius interesus, sąrašą, įtraukiant į jį asmenis, kurie dalyvauja organizuojant ir vykdant įstaigos nekilnojamojo turto perdavimo kitų asmenų nuosavybėn (pardavimo) procedūras bei pateikė žemiau nurodytus klausimus.

Komisijai nurodote, kad konkretaus Organizacijos nekilnojamojo turto perdavimo kitų asmenų nuosavybėn (pardavimo) procedūrų vykdymas nėra pavestas konkrečiam asmeniui. Šių funkcijų vykdymui ketinama sudaryti komisija, kurios preliminariai kompetencijai bus priskirtos šios funkcijos: parengti turto pardavimo sąlygas, jo aprašą, parengti turto pardavimo skelbimą, su notaru suderinti turto pardavimo sutarties projektą, administruoti garantinį įnašą/dalyvio mokestį ir atlikti kitus, su turto pardavimo susijusius veiksmus.

Komisija, atsižvelgusi į Jūsų pateiktą informaciją, teikia nuomonę, kad Organizacijos ketinamos sudaryti komisijos funkcijos gali būti susijusios su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, administracinių sprendimų rengimu bei priėmimu ar viešųjų paslaugų teikimu, todėl, vadovaudamasi Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 3 dalies 11 punktu bei Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pritaria asmenų, kurie bus įtraukti į minėtą komisiją ir dalyvaus organizuojant ir vykdant Organizacijos nekilnojamojo turto perdavimo kitų asmenų nuosavybėn (pardavimo) procedūras, įtraukimui į deklaruojančių asmenų sąrašą.

Pažymėtina, kad Organizacijos darbuotojus ar kitus asmenis įtraukus į deklaruojančiųjų asmenų sąrašą, jiems bus taikomos Įstatymo nuostatos dėl deklaravimo (II skirsnis) bei 11 ir 13 straipsnio reikalavimai (4 straipsnio 3 dalies 11 punktas). Atsižvelgus į tai, kad sąraše nurodote ne konkrečią pareigybę, bet funkcijas, kurios bus atliekamos laikinai, todėl ir Įstatymo nustatytos prievolės dėl deklaravimo ir nusišalinimo turi galioti tik tuo laikotarpiu, kai asmuo dalyvaus organizuojant ir vykdant Organizacijos nekilnojamojo turto perdavimo kitų asmenų nuosavybėn procedūras. Joms pasibaigus, asmenys, vykdę Organizacijos nekilnojamojo turto perdavimo kitų asmenų nuosavybėn procedūras, nebeturėtų būti laikomi deklaruojančiais asmenimis.

2. Klausiate, nuo kurio momento būtų laikoma, kad asmenys yra įtraukti į Organizacijos nekilnojamojo turto perdavimo kitų asmenų nuosavybėn procedūras?

Vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, deklaracijos pateikiamos nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų, po deklaruojančio asmens išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos arba po deklaruojančio asmens statuso įgijimo dienos. Vadinasi, Jūsų nurodyti atveju, prievolė deklaruojanti privačius interesus darbuotojams kiltų nuo to momento, kuomet jie būtų įtraukti į Organizacijos nekilnojamojo turto perdavimo kitų asmenų nuosavybėn (pardavimo) komisiją, bet ne nuo šio turto perdavimo procedūrų pradžios. Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad tik perkančiųjų subjektų pirkimų komisijų nariai ir kiti asmenys, dalyvaujantys atliekant viešuosius pirkimus, privalo pateikti arba papildyti deklaraciją iki dalyvavimo pirkimų procedūrose pradžios. Jūsų Organizacijos ketinamai sudaryti komisijai minėtos Įstatymo nuostatos nebūtų taikomos.

3. Klausiate, ar pagrįstai darote prielaidą, kad Organizacijos viešųjų aukcionų vykdymo informacinių technologijų priemonėmis taisyklių projekte (toliau – Taisyklių projektas) numačius, jog turtas negali būti parduodamas Organizacijos darbuotojams ar jų artimiems asmenims (kaip jie apibrėžti Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje), yra eliminuojama galimybė interesų konfliktui kilti dėl deklaruojančiojo asmens ryšių su fiziniais asmenimis?

Taisyklių projekte numačius, jog turtas negali būti parduodamas Organizacijos darbuotojams ar jų artimiems asmenims panaikinama galimybė interesų konfliktui kilti dėl paties deklaruojančiojo asmens ir/ar jam artimų asmenų, bet ne visų fizinių asmenų. Galimybė patekti į interesų konflikto situaciją dėl ryšių su fiziniais asmenimis vis tik išlieka, pavyzdžiui, deklaruojančiajam asmeniui esant su fiziniu asmeniu susijus sutartiniais ryšiais, kaip antai nekilnojamojo turto nuoma (Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Tokiu atveju aukciono procedūras vykdantis asmuo turėtų nusišalinti nuo tolesnių funkcijų atlikimo, jei aukcione norėtų dalyvauti minėtas fizinis asmuo, kuris su deklaruojančiuoju susijęs sutartiniais ryšiais.

Tačiau Komisija pažymi, kad Taisyklių projekte numatytas draudimas, jos nuomone, gali būti diskriminacinis bei konkurenciją ribojantis reikalavimas. Šiuo atveju nereikėtų drausti Organizacijos darbuotojams ar jų artimiems asmenims dalyvauti aukcione, tačiau taip atsitikus tinkamai suvaldyti interesų konfliktą, t. y. neleisti aukcione dalyvaujantiems darbuotojams (ar jame dalyvaujant darbuotojo artimiems asmenims) dalyvauti Organizacijos nekilnojamojo turto perdavimo kitų asmenų nuosavybėn (pardavimo) procedūrose. Tokiu būdu galintis kilti interesų konfliktas būtų valdomas viduje. Komisijos nuomone, nemažiau svarbu suvaldyti ir grėsmes, kylančias iš išorės, pvz. Taisyklėse nustatyti reikalavimą, kad aukciono dalyviai taip pat informuotų organizatorius apie galimą interesų konflikto situaciją (tokia procedūra taikoma viešųjų pirkimų srityje užpildant Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą).

4. Ar darbuotojai turi nusišalinti tik tuomet, kai gauna pagrįstos informacijos, kad su jais susiję juridiniai asmenys ketina dalyvauti Organizacijos paskelbtame aukcione?

Vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi interesų konfliktas tai – situacija, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais.

Pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 dalį deklaruojančiam asmeniui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas (toliau – atlikti tarnybines pareigas), jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais. Apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti, deklaruojantis asmuo privalo informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį arba kitą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą, arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys) ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, ir pareikšti apie nusišalinimą, ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas (11 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgus į tai, pareiga nusišalinti nuo sprendimų rengimo, svarstymo ir priėmimo atsiranda ne tada, kai asmuo dėl savo turimų ryšių, nurodytų Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir/ar 2 dalyje, galbūt ateityje gali patekti į interesų konflikto situaciją, bet tuomet, kai atsiranda pareiga atlikti tarnybines funkcijas, kurios susijusios su asmens privačiu interesu. Kitaip tariant, tik gavęs informacijos apie tai, kad deklaruojančiojo asmens ar jo antrosios pusės darbovietės ar kiti Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir/ar 2 dalyje nurodyti juridiniai asmenys ketina dalyvauti Organizacijos paskelbtame aukcione, aukciono procedūrose dalyvaujantis asmuo turi nusišalinti nuo tolesnių funkcijų vykdymo.

5. Ar nusišalinti turi ir tie darbuotojai, kurie patys ar jų artimi asmenys turi Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir/ar 2 dalyje nurodytų ryšių su juridiniais asmenimis, kurių veikla siejama su nekilnojamuoju turtu?

Jei Organizacijoje dirbantis asmuo, kuris pats ar jo artimas asmuo turi Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir/ar 2 dalyje nurodytų ryšių su juridiniais asmenimis, kurių veikla siejama su nekilnojamuoju turtu, tačiau šie juridiniai asmenys nedalyvaus Organizacijos skelbiame aukcione, deklaruojantis asmuo neturės priežasties ir pareigos nusišalinti.

Pabrėžiame, kad jokie teisės aktai nesuteikia VTEK įgaliojimų oficialiai aiškinti įstatymų nuostatų, todėl čia išdėstyta tik VTEK nuomonė, kuri negali būti vertinama kaip oficialus įstatymų aiškinimas.

Jei radote klaidą mūsų puslapyje, būtume dėkingi, jog praneštumėte mums: gintare@vtek.lt