Ar gali kilti intererų konfliktas, jei paraiškas dalyvauti valstybės valdomos įmonės, kurios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei, akcijų privatizavime kaip potencialus pirkėjas pateiktų šios įmonės vadovas, kuris yra šios įmonės akcininkas, arba šios įmonės vadovas, kuris nėra šios įmonės akcininkas, arba šios įmonės valdybos narys?

Teisinės nuostatos.

Į Jūsų prašymą įvertinti nurodytąją situaciją Komisija gali atsakyti vadovaudamasi tik Jūsų pateikta informacija ir pateikti nuomonę dėl bendrųjų Įstatymo nuostatų įgyvendinimo.

Viešųjų ir privačių interesų įstatymo (toliau – Įstatymas) paskirtis ir uždaviniai – sudaryti sąlygas atskleisti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų ir kitų deklaruojančių asmenų privačius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, ir užkirsti kelią kilti interesų konfliktams bei plisti korupcijai (1 straipsnis). Įstatymas įpareigoja privačius interesus deklaruojančius asmenis teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra (3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad privatūs interesai – deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas. Interesų konfliktu laikoma situacija, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais (2 straipsnio 2 dalis).

Taigi vykdydamas Įstatymo 11 straipsnio nuostatas asmuo privalo nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, galintį sukelti viešųjų ir jo privačių interesų konfliktą.

Pripažįstant, kad valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens veiklai daro įtaką interesų konfliktas, kiekvienu atveju būtina aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kokios faktinės aplinkybės patvirtina buvus konkretų asmens turtinį ar neturtinį suinteresuotumą. Šių aplinkybių vertinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, nerealiomis ar mažai tikėtinomis hipotetinėmis išvadomis ir spėliojimais apie valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens galbūt turėtą ar ateityje būsiantį suinteresuotumą (LVAT 2014 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1009/2014).

Sprendžiant, ar asmuo, dirbantis valstybės tarnyboje, padarė Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies pažeidimą, būtina: 1) identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius bei 2) įrodyti, jog asmuo nesiėmė Įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti, t. y. pirmiausia būtina nustatyti, ar buvo kilęs interesų konfliktas, ar asmuo turėjo asmeninį turtinį ar neturtinį interesą arba tokį interesą turėjo jam artimas asmuo, kai jis būtent šioje situacijoje privalėjo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą <…>“ (LVAT 2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1983-1062/2020).

Situacijos analizė

Jūsų nurodytu atveju, sprendžiant iš pateiktos ir viešai prieinamos informacijos, pagal Lietuvos Respublikos valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį potencialus pirkėjas – Lietuvos ar užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys, pagal šį įstatymą įsigyjantys privatizavimo objektą.

Potencialiu pirkėju negali būti Lietuvos valstybės ir savivaldybių įmonės, akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės, bankai ir draudimo įstaigos, kuriuose daugiau kaip 1/2 akcijų, suteikiančių balso teisę visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, taip pat iš Lietuvos ar užsienio valstybių ir savivaldybių biudžetų išlaikomos įstaigos ir organizacijos.

Taigi privatizavimo tvarką reglamentuojantis įstatymas, sprendžiant iš Jūsų pateiktos informacijos, nenumato ribojimų teikti paraiškas dalyvauti valstybės valdomos įmonės, kurios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei, akcijų privatizavime kaip potencialiam pirkėjui šios įmonės vadovui, akcininkui ar  šios įmonės valdybos nariui.

Įstatymo nuostatų kontekste svarbu, kad asmenų, norinčių dalyvauti įvardintame akcijų privatizavime pateiktas paraiškas nevertintų jiems tarnyboje pavaldūs, priklausomi ar susiję kuriais nors kitais privačiais interesais asmenys. Tokia situacija galėtų būti pripažinta kaip interesų konfliktas vertintojų veikloje.

Jei vadovai, akcininkai ar valdybos nariai, norintys dalyvauti akcijų privatizavime, pateiktų savo paraiškas vertinimui sau pavaldiems ar priklausomiems asmenims, tai galėtų būti vertinama kaip pasinaudojimas tarnybinėmis pareigomis ar tarnybiniu statusu asmeninei naudai gauti.

Taigi vertinant vadovų, akcininkų, valdybos narių dalyvavimą akcijų privatizavime Įstatymo nuostatų kontekste svarbu, kad jų paraiškų vertinimas vyktų ta pačia tvarka, kaip ir bet kurių kitų, pageidaujančių dalyvauti privatizavime ir būtų atliekamas nepriklausomų vertintojų, nesusijusių su vertinamaisiais jokiais privačiais interesais.

Atsakymas

Komisijos nuomone, interesų konfliktas Jūsų nurodytoje situacija nekyla, jei privatizuojamos įmonės vadovo, akcininko ar valdybos nario paraiška dalyvauti šios įmonės akcijų privatizavime vertinama vadovaujantis tais pačiais kriterijais kaip ir kitų pageidaujančių dalyvauti privatizavime asmenų, o vertinimą atlieka nepriklausomi ir su paraiškų teikėjais nesusiję asmenys.

Pabrėžiame, kad jokie teisės aktai nesuteikia VTEK įgaliojimų oficialiai aiškinti įstatymų nuostatų, todėl čia išdėstyta tik VTEK nuomonė, kuri negali būti vertinama kaip oficialus įstatymų aiškinimas.

Jei radote klaidą mūsų puslapyje, būtume dėkingi, jog praneštumėte mums: gintare@vtek.lt