Savo paklausime nurodote, kad advokatas arba advokato padėjėjas vadovaujantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymas) 4 straipsnio 4 dalimi turi teisę ir dalyvauja įvairių komisijų veikloje.

Taigi, vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 9 punktu bei 6 straipsnio 2 dalies 2 punktu advokatui arba advokato padėjėjui atsiranda deklaravimo pareiga (užpildyti privačių interesų deklaraciją (toliau – deklaracija) dėl egzistuojančių ar galinčių atsirasti dėl pildančio asmens ir (ar) jo sutuoktinio, sugyventinio, partnerio ryšių su juridiniais ar fiziniais asmenimis sudarius sandorį, kurio vertė didesnė negu 3000 eurų, įskaitant ir individualios veiklos sandorius).

Taip pat nurodote, kad Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad draudžiama viešai arba slaptai susipažinti su advokato profesinę paslaptį sudarančia informacija ir ją naudoti kaip įrodymą. Advokato profesinę paslaptį sudaro kreipimosi į advokatą faktas, sutarties su klientu sąlygos, kliento suteikta informacija ir pateikti duomenys, konsultacijos pobūdis bei pagal kliento pavedimą advokato surinkti duomenys, taip pat kitas advokato ir kliento bendravimo (susitikimų, korespondencijos pokalbių telefonu ar kitų formų bendravimo) turinys.

Kitaip tariant, advokatas ar advokato padėjėjas užpildydamas deklaraciją nesilaikytų pareigos – neatskleisti kliento paslaptį sudarančios informacijos (kreipimosi į advokatą fakto, sutarties su klientu sąlygų (teisinių paslaugų kainos)).

Klausimas

Prašote pateikti Komisijos nuomonę dėl deklaracijos pildymo pagrįstumo dalyje dėl Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto, galimai reikalaujančio pateikti advokato kliento profesinę paslaptį sudarančią informaciją.

Teisinės nuostatos

Atsakant į Jūsų paklausimą pabrėžtina, kad jokie teisės aktai nesuteikia Komisijai įgaliojimų oficialiai aiškinti Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – įstatymas) nuostatų, todėl šiame rašte išdėstyta tik Komisijos nuomonė, kuri negali būti vertinama kaip oficialus įstatymų aiškinimas. Į Jūsų paklausimą Komisija atsako vadovaudamasi tik Jūsų pateikta bendrojo pobūdžio informacija ir teikia nuomonę dėl bendrųjų Įstatymo nuostatų įgyvendinimo.

Įstatymu siekiama sudaryti sąlygas atskleisti asmenų privačius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, ir užkirsti kelią kilti interesų konfliktams bei plisti korupcijai (Įstatymo 1 straipsnis). Interesų konfliktą Įstatymas apibrėžia kaip situaciją, kai deklaruojantis asmuo atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais.

Įstatymų leidėjas privačius interesus apibrėžia kaip deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumą asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinę skolą, moralinį įsipareigojimą ar kitą panašaus pobūdžio interesą deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas.

Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos priemonės interesų konfliktui išvengti: prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti deklaruojantis asmuo privalo informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį, o kai deklaruojantis asmuo yra institucijos ar įstaigos vadovas, – šį vadovą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis).

Įstatymo 4 straipsnis nustato, kad privatūs interesai deklaruojami Komisijai pateikiant deklaraciją. Šios deklaracijos turinį, t. y. objektų, susijusių su deklaruojančio asmens privačiais interesais, sąrašą nustato Įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalys. Deklaracijos turinio elementai (atitinkami Įstatymo leidėjo reikalaujami nurodyti duomenys) ir gali lemti deklaruojančio asmens interesų konfliktą jam atliekant tarnybines funkcijas. Pagal Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punktą deklaruojantis asmuo įpareigojamas nurodyti privačius interesus, egzistuojančius ar galinčius atsirasti dėl jo ar sutuoktinio, sugyventinio, partnerio ryšių su juridiniais ir fiziniais asmenimis sudarius sandorį, kurio vertė didesnė negu 3 000 eurų, įskaitant individualios veiklos sandorius.

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis teisinėmis nuostatomis, Komisija pabrėžia, pagal Įstatymo nuostatas privačių interesų deklaracijoje reikia nurodyti duomenis apie sandorių šalis (savo, sutuoktinio, sugyventinio, partnerio), jei jos deklaruojančiam asmeniui gali kelti interesų konfliktą. Tačiau, nagrinėjamu atveju advokato ar jo padėjėjo veikloje atsiranda svarbi aplinkybė, neatskleisti kliento paslapties. Konfidencialumas vertinamas kaip pirminė ir fundamentali advokato teisė ir pareiga. Taigi, kliento teisių apsauga – svarbiausias advokato veiklos tikslas. Ši Advokatūros įstatyme įtvirtintą nuostata yra būtina advokato funkcijų vykdymo sąlyga, kitaip tariant be jos advokato veikla netektų prasmės teikiant teisines paslaugas. Todėl Komisija mano, kad asmenys (advokatai, advokatų padėjėjai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai ar partneriai) turintys deklaruojančiojo statusą gali nedeklaruoti sandorio, sudaryto advokato ar advokato padėjėjo su savo klientu, šalies. Tačiau siekiant užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, ir užkirsti kelią kilti interesų konfliktams advokatai ir advokatų padėjėjai, vykdydami pareigas komisijose ar taryboje (pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 9 punktą) privalo nusišalinti nuo klausimų, susijusių su jų klientais nedetalizuojant tarp jų esančio ryšio, jei su klientu sulygta sandorio suma viršija 3000 eurų.

Atsakymas

Taigi, Komisijos nuomone, advokatai ar jų padėjėjai, kurie tuo pačiu metu yra ir institucijos ar įstaigos sprendimu sudarytų nuolatinių komisijų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus, nariai savo deklaracijoje gali neatskleisti pagal Advokatūros įstatymo nuostatas advokato profesinę paslaptį sudarančios informacijos. Tačiau Komisija akcentuoja, kad Įstatymo kontekste šios advokato ar jo padėjėjo klientams teikiamos teisinių paslaugų garantijos, t.  y. profesinės informacijos konfidencialumas neturėtų būti panaudotas advokato ar jo padėjėjo, jų kliento (-ų) ar jam artimo (-ų) asmenų interesams realizuoti.

Advokatai ir advokatų padėjėjai darbo nuolatinėje komisijoje metu iškilus interesų konflikto situacijai (dėl kliento), turėtų nusišalinti Įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka nedetalizuojant tarp jų ir kliento esančio ryšio, jei su šiuo klientu sulygta sandorio suma viršija 3000 eurų.

Pabrėžiame, kad jokie teisės aktai nesuteikia VTEK įgaliojimų oficialiai aiškinti įstatymų nuostatų, todėl čia išdėstyta tik VTEK nuomonė, kuri negali būti vertinama kaip oficialus įstatymų aiškinimas.

Jei radote klaidą mūsų puslapyje, būtume dėkingi, jog praneštumėte mums: gintare@vtek.lt