Ar tai, kad Bendrovės Stebėtojų tarybos nariai nustato atlygį Komitetų, kurių veikloje patys dalyvauja, nariams, neprieštarauja VPIDĮ?

Situacijos aprašymas

Bendrovės valdymo struktūrą sudaro vadovas ir dviejų pakopų valdysenos sistema, kurioje yra valdyba ir stebėtojų taryba. Bendrovės vadovas atstovauja Bendrovei visais klausimais ir kartu su valdyba yra atsakingas už patronuojančiosios Bendrovės valdymą. Stebėtojų taryba prižiūri Bendrovės valdybos ir vadovo veiklą.

Stebėtojų tarybos nariai, be kita ko, dalyvauja Audito bei Atlygio ir skyrimo komitetų veikloje.

Bendrovės kolegialių valdymo organų nariams (įskaitant ir minėtų Komitetų narius) atlygis nustatomas vadovaujantis Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtinta Atlygio politika. Visiems Komitetų nariams yra nustatomas vienodo dydžio atlygis, kuris negali viršyti tam tikros Bendrovės generalinio direktoriaus darbo užmokesčio dalies.

Teisinės nuostatos

VPIDĮ interesų konfliktą įvardija kaip situaciją, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas pareigas, privalo priimti ar dalyvauti priimant sprendimą, susijusį su jo privačiais interesais (VPIDĮ 2 straipsnio 4 dalis).

Privatūs interesai Interesų derinimo įstatymo apibrėžiami kaip deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas (VPIDĮ 2 straipsnio 3 dalis).

Privataus intereso šaltiniai tapatinami su Interesų derinimo įstatymo 6 straipsnyje pateikiamu deklaruotinų duomenų sąrašu. Aptariamu atveju aktuali Interesų derinimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis, kurioje įvardijami visais atvejais privalomi deklaruoti duomenys.

Deklaruojantis asmuo visais atvejais deklaracijoje pateikia duomenis apie darbovietę ir pareigas (statusą), dėl kurių privalo deklaruoti privačius interesus, taip pat kitas darbovietes ir (ar) einamas pareigas (VPIDĮ 6 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi šios aplinkybės gali būti tapatinamos su privačiu deklaruojančiojo interesu, galinčiu tapti interesų konflikto jo tarnybinėje veikloje priežastimi.

Deklaruojančiam asmeniui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu tokios pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais (VPIDĮ 11 straipsnio 1 dalis). Būdamas interesų konflikto situacijoje, asmuo turi vadovautis VPIDĮ 11 straipsnio 2 dalies nuostata, t. y. prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį, o kai deklaruojantis asmuo yra institucijos ar įstaigos vadovas, – šį vadovą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas.

Atsakymas

Remiantis Interesų derinimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, Bendrovės stebėtojų tarybos narių pareigos Komitetuose gali būti suprantamos kaip privatus jų interesas ir tapti interesų konflikto rizikos veiksniu. Kartu situacija, kai Bendrovės stebėtojų tarybos nariams tenka spręsti klausimus dėl jų pačių paskyrimo eiti pareigas Komitetuose ir už tai mokamo atlygio dydžio nustatymo (VPIDĮ taikymo prasme – priimti sprendimą, susijusį su privačiu interesu) gali būti tapatinama su interesų konfliktu, kuriam suvaldyti turėtų būti taikomos proporcingai pasirenkamos priemonės.

Aptariamu atveju nėra reikšminga, kad visiems Komitetų nariams yra nustatomas vienodo dydžio atlygis, kuris negali viršyti Bendrovės Atlygio politikoje nustatytos Bendrovės generalinio direktoriaus mėnesio darbo užmokesčio dalies. Interesų derinimo įstatymo 11 straipsnis nenumato išimčių sprendimų, kurie paremti detaliu teisiniu reglamentavimu ar yra apibrėžti kokiais nors verčių kriterijais, priėmimui, t. y. priimant tokius sprendimus galioja bendrosios interesų konfliktų valdymo taisyklės. Lietuvos administraciniai teismai yra ne kartą konstatavę, kad Interesų derinimo įstatymo reikalavimai yra formalaus pobūdžio, todėl vertinant, ar valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo juos vykdė tinkamai, nebūtina nustatinėti, ar iš atitinkamų sprendimų jis turėjo ir asmeninės naudos, ar sprendimo rezultatas galėtų būti kitoks, jeigu būtų priimtas jam nedalyvaujant (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-844/07).

VTEK vertinimas

VTEK vertina, kad nusišalinimo institutas tokio pobūdžio interesų konflikto situacijoje negali būti taikomas ir nebūtų veiksmingas. Bendrovės stebėtojų tarybą sudaro 3 nariai, iš kurių po 2 dalyvauja Komitetų veikloje. Jiems nusišalinus, Bendrovės stebėtojų taryba negalėtų priimti sprendimų. VTEK mano, kad Komitetų formavimo ir atlygio jų nariams dydžio nustatymo klausimai turėtų būtų sprendžiami Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo lygmeniu.

VTEK vertinimu Bendrovės priežiūros ir kontrolės lygmenyje turėtų būti vengiama bet kokių interesų konflikto situacijos apraiškų. Bendrovės stebėtojų tarybai turėtų būti taikomi aukščiausi skaidraus elgesio standartai, ji turėtų veikti nešališkai ir tinkamai atstovauti Bendrovės akcininkų interesams. Bendrovės valdysenos sistema turėtų skatinti Bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų Bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą (Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso 6 principas).